Kvėpavimas - mokomės kvėpuoti
iš naujo
Be kvėpavimo nėra judesio. Kvėpavimas – tai visko esmė. Mes pradedam gyventi nuo įkvėpimo ir tik su įkvėpimu atsiranda judesys, o ne atvirkščiai. Kai žmonėms sakai, kad taiči padeda išmokti taisyklingai kvėpuoti, jie nelabai supranta, ką tai reiškia iš tiesų. Juk visiems atrodo, kad kvėpuoti mokame, nes kitaip neišgyventume nė sekundės. Todėl į rekomendacijas, kaip kvėpuoti darant konkrečius pratimus, dauguma neatkreipia dėmesio. Vis dėlto kvėpavimas yra labai svarbus ir sudaro trečdalį pratimo visumos.
Skirtingo dažnumo ir intensyvumo kvėpavimas gali turėti skirtingą poveikį mūsų organizmui. Didelis kiekis deguonies sukelia energijos pliūpsnį ir norą ką nors veikti. Jei nesportuojame, deguonies perteklius gali pasireikšti per emocijų antplūdį. Taigi, mokėti kvėpuoti pagal tai, kaip judate, o ne atvirkščiai, yra labai svarbu. Tai reiškia, kad jei judate intensyviai – kvėpuojate irgi intensyviai.
Žmonės dažniausiai kvėpuoja paviršiniu būdu, t. y. krūtine, nes taip esame įpratę, ypač moterys, tačiau mes turime daug daugiau kvėpavimo galimybių. Kvėpavimas krūtine nėra blogai – jis tinka, kai kalbame ir bendraujame su kitais žmonėmis. Vis dėlto su taiči išmokstame kvėpuoti ir diafragma, ir pilvu, o tai atlieka vidinio masažo funkciją. Kai dirbame sėdimą darbą, labai dažnai nejudriose kūno dalyse užsistovi skysčiai, tad kvėpavimas diafragma leidžia skysčiams geriau judėti, nes masažuojami vidaus organai. Pilvinis kvėpavimas masažuoja žemutinę pilvo dalį – storąjį ir plonąjį žarnyną, inkstus, lytinius organus, šlapimo pūslę – tas dalis, kurios nejuda sėdint.
Tad taiči išmoko mus kvėpuoti tikslingai, taip pagerinant savo organizmo būklę. Kraujo apytaka vyksta nuolat, tačiau reguliariai nesportuojant ji lėtėja, sutrinka medžiagų įsisavinimas ir pasišalinimas. Jei nereikalingos medžiagos nepasišalina, organizmas jas kažkur pradeda kaupti, o kai kurias vėl paleidžia į apykaitą, t. y. į kraują. Todėl tikslingas kvėpavimas, t. y. kvėpavimas ir krūtine, ir diafragma, ir kartais pilvu, masažuoja vidaus organus ir leidžia geriau tekėti visiems skysčiams. Kvėpavimas turi ypač svarbią funkciją, nes suteikia mūsų raumenims ir visiems vidiniams procesams, tokiems kaip medžiagų apykaita ar smegenų veikla, energijos. Be jos viskas sustotų.
Kaip ugnis gali degti tik esant deguoniui, taip ir žmogus gali gyventi tik tada, kai jo pakanka. Taip veikia Žemėje gyvybė. Žmonės, gyvenantys pakalnėje, yra aktyvūs, tačiau lipant aukščiau jie juda lėčiau ir ramiau. Net ir gyvūnai – karvės, šunys – aukštai kalnuose nėra tokie judrūs.
Praktikuojant taiči ir derinant krūtinės, diafragmos bei pilvo kvėpavimą, keičiasi ir mūsų gebėjimas atsipalaiduoti. Kai mes išmasažuojame organizmą iš vidaus ir atitinkamai gauname didesnį kiekį deguonies, daug greičiau atsipalaiduojame. Svarbu, kad kvėpuotumėte ne taip, kaip išeina, o pagal tai, kaip judate.
Iš mokinio lūpų
Rita, 47 m., praktikuojanti taiči daugiau nei 15 m.
Turėjau labai rimtų sveikatos problemų ir norėjau būti sveika, o tam vien tik tradicinės medicinos metodų neužteko, todėl ir ieškojau ko nors alternatyvaus. Kai mano studijų draugė papasakojo apie Domą ir taiči, panorau su juo susitikti. Iš mūsų pokalbio pamenu, kaip Domas pasakė – žinau ir blogesnių atvejų, jeigu nori – ateik sportuoti.
Atėjau ir taiči praktikuoju jau daugiau nei 10 metų. Fizinės treniruotės pasipildė daoistinės tradicijos pažinimu. Man tai – kaip visa apimanti terapija, skirta asmenybei augti. Per visus praktikos metus keitėsi mano savijauta, pasaulėjauta, savęs ir aplinkos suvokimas. Labiausiai mane džiugina vidinė ramybė, kurią pavyksta išlaikyti net ir tada, kai aplinkui daug skubos ir įtampos.
Mane žavi Mokytojo įžvalgumas, jo turimų žinių plotis ir gylis. Man patinka, kad čia randu logiškus, racionalius atsakymus į rūpimus klausimus, patinka, kad iš tiesų čia nėra jokios šiandien ypač madingos mistikos, magijos ar stebuklų. Tik visapusiškas darbas su savimi, prižiūrint Mokytojui. Kiek dirbsi – tokius rezultatus ir turėsi.