
Reikalavimai apšilimui
Kaip ir prieš kiekvieną veiklą, taip ir prieš taiči mankštą, reikia pasiruošti. Visų pirma, toje vietoje, kurioje darysite mankštą, turi būti daug oro. Jei darote patalpoje, nepakanka atidaryti tik langą – patalpos turi būti pravėdintos ir vėsios. Apšilimas – tai organizmo pabudinimas ir plaučių paruošimas kvėpuoti, tad į juos turi patekti deguonis. Jei nepakanka deguonies, ne tik kad nekyla rankos, bet ir sunku galvoti, susigaudyti, nevyksta daug cheminių reakcijų, kurios atsakingos už gyvybinius procesus. Jei nekvėpuojame – gali įvykti negrįžtamų pokyčių organizme. Žinoma, skersvėjo darant mankštą irgi neturi būti.
Kitas svarbus dalykas – vieta. Jos turi būti pakankamai, kad neužkliūtumėte už ko nors. Jei arti bus stalas, kėdė ar kiti objektai – jūs nuolat save saugosite. Reikėtų mažiausiai 3 kvadratinių metrų arba, kad ištiesus rankas dar maždaug po pusmetrį aplink nieko nebūtų.
Jei turite galimybę daryti lauke – žinoma, daug geriau, nes turėsite ir daugiau oro, ir daugiau vietos. Tik svarbu turėti stabilų pagrindą. Tai reiškia, kad veja, akmenys ar smėlis netinka. Per pradinius apšilimo pratimus yra didelė tikimybė išsisukti koją, parvirsti, susižeisti, tad reikalingas tvirtas pagrindas po kojomis. Taip pat neturi būti slidu. Tai aktualu ir darant namie.
Neturi būti per karšta ir per šalta. Kadangi tik mokotės kvėpuoti ir judėti, karštą vasarą rinkitės pavėsį, o žiemą ar rudenį – užuovėją, kad neperpūstų. Tiek per didelis karštis, tiek per didelis šaltis trikdo jūsų dėmesingumą ir sukelia diskomfortą. Kai jau būsite pažengę, organizmas mokės susireguliuoti ir kovoti tiek su karščiu, tiek su šalčiu ar vėju. Tada galėsite daryti ir prie vandens, ir vėjuotoje aplinkoje – bus kaip naujas išbandymas. Erdvė turi būti saugi – tai reiškia neturi būti skersvėjo ar trukdančių daiktų.
Kitas svarbus dalykas – apranga ir avalynė. Apranga neturi varžyti judesių ir turi leisti organizmui kvėpuoti, nes darant pratimus organizmas sušils. Gal iš pradžių dėl įtampos to nejusite, bet pamažu atsipalaiduosite ir pradėsite jausti šilumą.
Bateliai treniruotėms turi prilaikyti pėdos čiurną, kad ji nepasisuktų. Kojos gauna dideles apkrovas, ir, kai mokomės ko nors nauja – pvz., bėgame atbulomis, – padėti ne taip koją yra labai didelė tikimybė. Kai kūnas netreniruotas ir dar nėra koordinacijos, reikėtų rinktis pėdą prilaikančius batelius. Be to, vieni bateliai skirti laukui, kiti – vidui, tad reikia atkreipti dėmesį ir į tai.
Taip pat svarbu visą laiką turėti su savimi vandens ir ledinukų. Kartais nebūtina gerti vandenį – pakanka praskalauti burną, tačiau apšilimas greitai išdžiovina organizmą ir būtina papildyti vandens kiekį. Per visą treniruotę reikėtų turėti 0,5 l vandens, jei sportuosite 15–30 min., o jei valandą ir daugiau – 1 l vandens.
Prieš praktiką rekomenduojama lengvai užkąsti, tačiau jei užkandote nepakankamai, raumenims gali pritrūkti energijos ir dėl to pradės suktis galva. Tuomet pravers ledinukai.

Iš mokinio lūpų
Loreta, 45 m., praktikuojanti taiči daugiau nei 7 m.
Buvo laikotarpis, kai, žiūrint į save veidrodyje, nerimą kėlė liūdnos ir apsiblaususios akys.
Suvokiau, kad kažkas negerai, kad kažko trūksta, kad turiu ką nors daryti. Kartu jutau sustingusį savo kūną, norėjosi jį patemti, ištiesti. Tai mane atvedė į taiči.
Kai manęs paklausdavo, kodėl ateinu čia sportuoti, negalėdavau atsakyti, atsakymas užstrigdavo, pagalvodavau, kad nežinau, pyktelėdavau, paprašydavau giliai nekapstyti. Galvoti, ką tu jauti, kas tu esi, nebuvo man įprasta. Buvau vyro žmona, vaiko mama, nebloga darbuotoja... Tai kas aš? Teko mokytis klausytis savęs, pažinti iš naujo. Kasdienybė keitėsi, tapau joje laisvesnė. Nežinau, kaip žodžiais nusakyti gimusį meilės jausmą žmonėms, kurie, mano nuostabai, vis dar su manimi.
Dabar galėčiau pasakyti, kodėl ateinu, tik niekas nebeklausia. Ateinu sustabdyti savo nevaldomo minčių srauto, nutraukti nuolat vykstančio monologo, o kartais dialogo. Ateinu pagauti minutės, kai nemąstai, darai nugludintą pratimą ir patenki į būseną ,,niekur“. Ateinu patirti tą gerą jausmą po treniruotės, kai nesinori kalbėti, kai jautiesi nei per aukštai, nei per žemai, jautiesi savo vietoje. Ateinu ramybės.
Ateinu su neapsakoma pagarba Mokytojui.